Kaip ir kasmet, sveikiname Simoną Daukantą su gimimo diena. Kol mes esame, tol gyva Jo atmintis. Linkime visiems mūsų kolegoms, Simono Daukanto vardo Lietuvos mokykloms, darbais prisiminti ir žemaitišku būdu pagerbti „vargo pelės“ kultūrinius aruodus.
Sąlygas švęsti Simono Daukanto gimtadienį padiktavo pandemija. Nors negalime nei būrin susirinkti, nei susitikti Kretingos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių daukantiečių, pasveikinti mūsų istoriką, švietėją, rašytoją tyliai ir ramiai vis dėlto nusprendėme… Mes, Papilės Simono Daukanto gimnazijos vienuoliktokai ir lietuvių kalbos mokytojos Jolanta Juozilaitienė ir Kristina Dorofėjienė, saulėtą spalio 29-ąją per Žemaitiją važiavome aplankyti Kalvių klėtelės, klevo, šulinio svirties, menančios tą, kursai išaukštino praeitį dėl mūsų, kad Lietuvą mylėtume pažindami jos šaknis.
Aplankėme Lenkimų bažnyčios šventorių, Daukanto motinos kapą. Radome mums atvertas bažnyčios duris. Nepraleidome progos apžiūrėti. Ar esate matę varpinę? Smalsumas mus nuvedė iki paskutinių laiptelių, o ten išvydome 1918 metais taisytus varpų „palocius”.
Grįžtant ruduo maudė paskutiniuose saulės spinduliuose. Kaip dovana – tokia šviesa, ir mes ją ėmėme Puokės kaime ant Barstyčių akmens.
Su gimtadieniu, Daukantai. Einame tavo takais – stengiamės auginti Lietuvą kiekvienas savo atmintyje.
