Papilės Simono Daukanto gimnazijos šv. Aloyzo kuopos ateitininkai, laikydamiesi daugiametės tradicijos, Motinos dienos proga sveikino ne tik savo, bet ir visos Papilės parapijos Motinas, Močiutes, krikštamotes, kurios pirmąjį gegužės sekmadienį dalyvavo šv. Mišiose. Jaunieji parapijiečiai ruošėsi šiai šventei: savo rankomis padarė apie 300 „saldžių“ (nes žiedo viduryje buvo saldainis) įvairiaspalvių pavasarinių pumpurų, sveikinimo atviručių su Dievo Motinos atvaizdu ir vaikiškos dainelės „Tau, mano Mamyte“ žodžiais, pasirūpino atnašomis. Šv. Mišių metu tą dieną giedojo ir grojo jungtinės jaunučių, moksleivių, studentų ir sendraugių ateitininkų pajėgos, didžioji dalis kurių iš didmiesčių ar užsienio, lyg paukščiai, grįžo šiai šventei į gimtuosius lizdus, pas Mamą. Atnašas prie Viešpaties altoriaus nešė Mamos, Močiutės, Krikštamotės – kaip padėką Dievui už joms dovanotą Motinystės dovaną. Šalia ėjo ir dukros, anūkės, dėkodamos už jų Mamas, Močiutes. Pasibaigus šv. Mišių aukai, parapijos klebonas Rimvydas Marozas pakvietė visus susirinkusius parapijiečius neskubėti namo, o pasiklausyti ir pasižiūrėti ateitininkų sveikinimo šventinės programos. Po įžanginių globėjos žodžių, skirtų Dievo Motinai ir visoms žemiškosioms Jos dukroms, ateitininkės sesutės Austėja ir Viktorija Nociūtės skyrė lyrišką dainą ne tik savo, bet visoms Mamoms. Po to Papilės šv. Juozapo bažnyčioje skambėjo klasikiniai kūriniai, kuriuos atliko akordeonistė Viktorija su savo drauge smuikininke Rūta iš Kauno, VDU Muzikos akademijos. Instrumentinę sveikinimo programą užbaigė kuopos jaunasis ateitininkas, Kauno Suzuki mokyklos smuikininkas Benediktas. Šventinio koncerto pabaigai išsirikiavo jungtinės paskutinės dainelės „Tau, mano Mamyte“ pajėgos: ateitininkai, kitas parapijos katalikiškais jaunimas, netgi atvykę svečiai iš kitų miestų, sustojo ir visa gyvoji bažnyčia – juk kiekvienas turime Mamą, davusią mums gyvybę, kiekvienas norėjome tarti dainelės žodžius šalia esančiai ar jau iš amžinybės į mus besišypsančiai Mamai. Be repeticijos ( o ar ir reikia jos, kai dainuoja širdis) šiltai, jautriai, nuoširdžiai, su rankos paspaudimu šalia esančiam ir netramdomai iš parapijiečių akių bėgančiai ašarai skambėjo bendra Papilės parapijos bendruomenės daina. O po jos po visą bažnyčią pasklido apie 300 spalvotų ir saldžių sveikinimo žiedų, kurie greitai atrado prieglobstį kažkurios Motinos rankose. Kokia gi šventė be vaišių – jaunosios ateitininkės su pintinėlėmis rankose išlydėjo namo Mamas, jas vaišindamos saldžias grybukais.
Reikia, atrodo, visai nedaug – tik mylinčios ir jautrios širdies, noro padaryti kažkam gera, paaukoti savo laisvo laiko ir ateitininkų skirtų lėšų, kurias „užsidirbame“ rašydami bei laimėdami projektus. Gražu matyti kartų bendravimą, jaunimo pagarbą ir dėmesį vyresniam. Maloniai akį kutena ir Motinų rankose tvirtai spaudžiamas dovanotas pumpuro žiedas. Kažkam šią dieną gal tai ir buvo vienintelis pasveikinimas, vienintelė dovana, vienintelis rankos paspaudimas, skirtas jai – Motinai. Visai nedaug (tik noro, meilės, kūrybingumo ir pagarbos) iš Papilės jaunųjų ateitininkų – ir dovanota visa džiaugsminga šventė kiekvienai parapijos Motinai.
Genovaitė Pundziuvienė,
Papilės Simono Daukanto gimnazijos mokytoja, Šv. Aloyzo ateitininkų kuopos globėja
