Papilės ateitininkai piligrimais į Žemaičių Kalvariją

Papilės Simono Daukanto gimnazijos šv. Aloyzo kuopos ateitininkai kasmet aplanko Žemaičių Kalvariją, dalį atstumo įveikdami pėstute – piligrimais – tai nuo Panų kalno, tai nuo Kęstaičių.

Šiemet Telšių šv. Antano Paduviečio parapijos, Telšių vyskupijos ateitininkų valdybos bei Telšių Vincento Borisevičiaus ateitininkų kuopos kvietimu į Jaunimo vakarą Žemaičių Kalvarijoje 14 Papilės ateitininkų pėstute patraukėme iš Alsėdžių, čia prisijungę prie Žemaitijos jaunimo piligriminio žygio „Už šeimą“ dalyvių, jau antrą parą keliaujančių piligrimais iš Telšių. Sutikome senus bičiulius ne tik iš Žemaitijos sostinės, bet ir iš Viekšnių, Kauno… Jau pirmomis minutėmis buvome apiberti pirmos piligrimų dienos įspūdžiais, pasakojimu apie vakarykštį bendravimą su dainų autoriumi Artūru Raudoniumi ir jo žmona, žurnalistu ir laidų bei renginių vedėju Rimu Šapausku, kauniečiu ateitininku seminaristu Vincentu Lizdeniu, ekskursija po Alsėdžius… Mūsų riešus papuošė apyrankės „Aš už krikščionišką šeimą“, gavome dovanų-šventus paveikslėlius „Šventoji Šeima“, dalyvių korteles ir prieš kelionę buvome pakviesti skanių pietų į Alsėdžių mokyklos valgyklą. Pasistiprinę, išklausę ištvermingojo žygio vado Telšių šv. Paduviečio Katedros administratoriaus kan. Domo Gatauto instruktažą, „Šventosios Šeimos“ paveikslo ir organizacijų vėliavų vedami, bendros maldos ir nuoširdžių giesmių, skanduočių skatinami patraukėme Žemaičių Kalvarijos link. Negailestingai spiginanti saulė, nė mažiausio vėjelio, pirmos pūslės ant kojų, dulkėtas kaimo vieškelis, trumpi atokvėpio sustojimai nuoširdžių žemaičių sodybose, šeimininkų linkėjimai ir gaivinantis vanduo, padėkos giesmės geros širdies žmonėms ir šventi paveikslėliai, dalomi sustojusiems ir mus sveikinusiems vairuotojams, praeiviams, kaimelių gyventojams… ir vėl karštis, dulkės, prakaitas, ir … jaunatviškų balsų giesmės, sveikinančios Švč. Mergelę Mariją, Dievo Motinos baziliką Žemaičių Kalvarijoje…

Kaip gera nugalėti laikinus nepatogumus ir patį save, kai turi tikslą, išbandai save ir jautiesi stipriu. Įveikti sunkumus padėjo ne tik didelis noras nepalūžti, stiprus užsispyrimas, bet ir gyvas Tikėjimo pavyzdys – kan. Domas Gatautas. Žavėjomės Jo ištverme ir rūpestingumu, meile kiekvienam dalyviui. Prie Ž. Kalvarijos bazilikos mūsų nuostabiajam vedliui skambėję jaunimo „Ačiū“ ir giesmė „Viešpatie, laimink Jį..“ buvo tikrai iš visos širdies.

Žemaičių Kalvarijos kultūros centro vėsioje salėje klausėmės kun. Karolio Petravičiaus kūrybos- puikių dainų, dalyvavome katechezėje, kurią vedė buvęs ateitininkas iš Gargždų, dabar gyvenantis Italijoje kun. Andrius Vaitkevičius.

Dvasiškai ir fiziškai sustiprėję dalyvavome Jaunimo dienos Ž. Kalvarijoje šv. Mišiose, kuriose dalyvavo Žemaitijos kunigai, abu Telšių vyskupijos vyskupai, o vadovavo šv. Mišioms J. E. Apaštalinis Nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quintana. Daugelis gal pirmą kartą klausėsi gyvos italų kalbos, kurios žodžius lietuviškai vertė pažįstamas kuopai kun. Darius Trijonis. Malonu, kad Papilės ateitininkės aktyviai prisidėjo prie šv. Mišių organizavimo savo dalyvavimu šventinėje Adoracijoje.

Po šv. Mišių Jaunimo vakaro dalyviai susėdo draugiškai Agapei, kurioje darbštūs savanoriai vaišino arbata ir čeburėkais, o 21 val. iš Ž. Kalvarijos bazilikos jaunimas, nešinas Kryžiumi, ir fakelais, bei žvakutėmis, išėjo į Kalvarijos kalnus. Žiburių vigilija, malda, susikaupimas, darna, pagalbos ranka pavargusiam, prasmės ieškojimas, savęs išbandymas, klausomų žodžių įsisąmonimas, apmąstymas, apsunkusios kojos ir palengvėjusi sąžinė, praturtėjusi siela….

Apie vidurnaktį Žemaičių Kalvarijos šventovėje visi gavome J. E. Apaštalinio Nuncijaus bei vyskupijos vyskupų palaiminimą ir malonų siurprizą – po dėžutę „Miserikordino“ ( 59 širdies granulės). Tik išklausę arkivyskupo Pedro Lopez Quintanos patarimą- prašymą vartoti šias granules kuo dažniau, nes jos yra yra gyvybiškai būtinos ir nesibaigiančios, atidarę šio „vaisto“ dėžutę supratome palinkėjimo esmę – čia radome rožančių, Dievo Gailestingumo vainikėlio tekstą – paveikslėlį ir „vaisto vartojimo instrukciją“…

Gerokai po vidurnakčio grįžome į Papilę, spausdami saujoje „Miserikordiną“, neišleisdami iš savo sielos ten susikaupusių jausmų, įspūdžių, nejausdami nutrintų kojų… O vos po keleto valandų, 8 val. ryto, jau stovėjome prieš altorių savo, t.y. Papilės šv. Juozapo bažnyčioje, adoravome, giedojome, skaitėme Dievo žodį, linkėjome parapijiečiams Ramybės, dovanojome kiekvienam atėjusiam į Rytines šv. Mišias po dalelę savo piligrimiškos laimės – po šventą paveikslėlį „Šventoji Šeima“ su Šeimos malda, o savo kuopos Dvasios vadui klebonui Jonui Juciui dar ir dėžutę „Miserikordino“.

Gal tuo ir skiriasi ateitininkas nuo kitų jaunuolių, kad jam pareiga yra svarbiau už nuovargį ar malonesnį patogumą. Stiprybės mūsų ateitininkiškai veiklai teikia ir tai, jog turime žmonių, institucijų, kas mums padeda: Akmenės rajono savivaldybės administracijos dalinai finansuoti mūsų sveikatingumo bei socializacijos projektai, gimnazijos direktoriaus Ramūno Permino geranoriškumas ir tolerancija, klebono Jono Jucio padrąsinantis žodis, mecenatų pagalba, gimnazijos vairuotojo p. Antano kantrumas, o svarbiausia – mūsų tėvų pasitikėjimas, parama ir dabartinė investicija į savo vaikų ateitį.

Papilės Šv. Aloyzo kuopos globėja Genovaitė Pundziuvienė.