Daugiau nei prieš dešimt metų Papilėje gimė iki šiol tebegyvuojanti tradicija Motinos dieną , Jaunimo rytinių Šv. Mišių metu Papilės Simono Daukanto gimnazijos Šv. Aloyzo kuopos ateitininkai sveikina visas parapijos Mamas, močiutes, tą dieną atėjusias į Šv. Juozapo bažnyčią. Vienais metais visos Mamos buvo apdovanotos pačių ateitininkų padarytomis įvairiaspalvėmis gėlėmis iš paprasčiausių servetėlių, kitais- gėlių žiedais, susuktais iš krepinio popieriaus ir saldainių, trečiais – margais pavasariniais, saldžiaviduriais pumpurais… Kasmet Šv. Aloyzo kuopos ateitininkai sugalvoja vis kažką naujo, kaip pradžiuginti ne tik savo , bet ir visos parapijos Mamas. O darbelių kasmet padaryti reikia ne taip jau ir mažai – virš dviejų šimtų. Šį saulėtą Motinos dienos sekmadienį savo, t.y. Jaunimo rytinių Šv. Mišių metu , kaip ir įprasta, kuopos nariai skaitė Dievo žodį, visuomeninę maldą, mergaitės tautiniais rūbais adoravo, linkėjo ramybės, giedojo, šlovindami Viešpatį ir Dievo Motiną. Atnašas prie altoriaus nešė ateitininkai ir jų Mamytės. O Šv. Mišių pabaigoje, parapijos klebonui Jonui Juciui pritarus, kaip įprasta, ateitininkai kreipėsi į susirinkusias visos parapijos Motinas šventiniais sveikinimo žodžiais. Eilėraštį deklamavo JAS narė Deimantė Pociūtė, vos šešerių metukų jaunoji akordeonistė Austėja Nociūtė, prieš keletą dienų grįžusi iš tarptautinio jaunųjų akordeonistų konkurso Kroatijoje ir laimėjusi ten pirmąją vietą, pagrojo lyrišką „Menuetą“, jos sesutė Viktorija, daugkartinė respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė, pernykštė konkurso Italijoje Gran Prix laimėtoja, savo grojimu pavergė ne vieną profesionalų muzikos žinovą. Po kuopos globėjos Genovaitės Pundziuvienės sveikinimo žodžių Šv. Aloyzo kuopos ateitininkai visi kartu padainavo pačią pirmąją vaikišką dainelę, skirtą mamai, „Tau, mano mamyte“. Dainos pabaigoje po visą bažnyčią pasklido ateitininkai, prieidami prie kiekvienos Motinos, Močiutės ir padovanodami joms savo rankomis padarytas atvirutes, kuriose ‚pražydo‘ iš siūlų padaryti gėlių žiedai, spalvoti klijai virto dailiais lapeliais, koteliais, ornamentais. Kuopos vaikinukai sveikino Mamas, įteikdami joms po pavasarinį narcizo žiedą. Ir tai buvo dar ne viskas – pasibaigus Šv. Mišioms, išeinant iš bažnyčios, visos šios šventės dalyvės buvo vaišinamos saldžiais šventiniais grybukais. Nepamirštos buvo ir geros kuopos bičiulės – Papilės pagyvenusių žmonių klubo „Atgaiva“ močiutės – šventinis ateitininkių rankučių darbelis bei saldieji grybukai pasiekė ir jas.
Kiekvienais metais ateitininkai po šios ar kitų, jau įprastų Papilės parapijos tikintiesiems suruoštų švenčių, sulaukia daug gerų atsiliepimų, šiltų padėkos žodžių. Ne išimtis ir šiemet- ne viena Mama ar Močiutė nubraukė ašarą, kitos spaudė kuopos nariams rankas ir gyrė, trečios apsikabino ir dėkojo… Malonu buvo ir Šv. Juozapo bažnyčios klebonui Jonui Juciui stebėti tokią šeimyniškai šiltą skirtingų kartų parapijiečių bendravimą. Kiek šiltų emocijų, nuoširdžių šypsenų, meilės ir gėrio buvo abipusiškai dovanota ir gauta tą dieną. Šv. Aloyzo kuopos vaikams yra malonu kitiems daryti gera. Ir dar maloniau, kai tau sako: ir ką darytų Papilė be ateitininkų, visur jūsų pilna, ir kaip jūs spėjate ( šeima iš Mažeikių) …., ačiū už gražią šventę( seniūnijos atstovai)…, kasmet atvažiuodami į Papilę mes būname labai laimingi, gauname šitokią jūsų sukurtos šilumos ir meilės aplinkos palaimą ( pedagogų šeima iš Pakruojo )….. O ateitininkai, padovanoję šventę Mamoms, sugrįžę į savo kambarėlį, jau kuria planus, kaip sveikins Tėvus jų šventės dieną, kokius savo darbelius kurs, kokias dainas dainuos, eiles sakys. Juk darbai – nesibaigiantys, gėris – beribis, meilė – neišsenkanti.
Papilės Šv. Aloyzo kuopos globėja Genovaitė Pundziuvienė.
