Kaip išugdyti žmogų Žmogumi? Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, tačiau diegti jauno žmogaus sąmonėje žmogiškąsias vertybes būtina. Tam, kad pamokos nenueitų veltui, Akmenės rajono Papilės Simono Daukanto gimnazijos mokytojos K. Puzarienė, A. Vaičekauskienė, J. Juozilaitienė, S. Stripeikienė ir R. Narkuvienė suvienijo jėgas ir pasiūlė mokiniams integruotas pamokas netradicinėse erdvėse. Buvo nuspręsta į istorijos pamokas integruoti matematiką, lietuvių ir anglų kalbas. Istorijos pamokos temą „Nacistinės Vokietijos ir Sovietų sąjungos politika okupuotose kraštuose“ pavyko suderinti su lietuvių kalbos tema „Žmogaus laikysena totalitarizmo akivaizdoje“ ir anglų kalbos temomis, susijusiomis su žmogaus teisių pažeidimais, o per matematikos pamoką mokiniai pakartojo temą „Statistika“.
Dviejų dienų integruotos pamokos vyko lapkričio 22-23 dienomis Vilniuje. Pirmąją dieną lankėmės Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Be galo dėkingi esame muziejaus direktoriui Eugenijui Peikšteniui, kuris nepagailėjo savo laiko ir atostogų metu, pirmadienį, kai muziejus nedirbo, sutiko moksleiviams pravesti ekskursiją apie buvusį KGB kalėjimą, okupacinės valdžios vykdytas represijas, sovietinę baudžiamąją sistemą. Papasakojo ir apie sunkias politinių kalinių ir tremtinių gyvenimo, buities ir darbo sąlygas, partizanų kasdienę veiklą ir buitį. Nuvykę į Panerius – didžiausią nacių organizuotų ir vykdytų masinių žudynių vietą Lietuvoje, aplankėme memorialo paminklus, skirtus čia nužudytiems žydams, lenkams, lietuviams, sovietų karo belaisviams ir romams atminti. Moksleiviai galėjo apžiūrėti ir išlikusias šaudymo duobes, į kurias buvo metamos aukos, o taip pat ir kopėčias-trapą, kuris buvo naudotas nuo 1943 m. rudens, kai naciai slėpdami savo nusikaltimų pėdsakus sudarė specialią 80 Vilniaus geto kalinių ir kelių karo belaisvių brigadą. Jie atkasinėjo sušaudytųjų kūnus ir pasinaudodami kopėčiomis-trapu juos mesdavo į laužus.
Antroji diena prasidėjo ekskursija po Vilniaus senamiestį, maršrutu, sudarytu pagal Fanios Brancovskajos, išgyvenusios Holokaustą, pasakojimą. Su buvusio Vilniaus geto teritorija mus supažindino Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovo pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė. Prisiliesti prie žydų kultūros galėjome Samuelio Bako, išgyvenusio holokaustą, pasaulyje garsaus žydų kilmės dailininko ir rašytojo, muziejuje, o kavinėje „Beigelių krautuvėlė“ moksleiviai mokėsi kepti chalas (žydiškas pynutes) pagal autentišką Rivos Portnajos mamos receptą. Pamokos apie nusikaltimus žmogiškumui baigėsi Vilniaus Gaono žydų muziejuje, kur su Holokausto ekspozicija mus supažindino ekskursijų vadovas Mantas Šikšnianas.
Į namus grįžome pavargę, tyloje ir susimąstę. Labai tikiuosi, kad šios pamokos vaikų širdyse išliks ilgam, o įgyta patirtis padės performuoti savo vertybes ir tapti dar geresniu Žmogumi. Ačiū mano kolegėms, kurios priėmė šį iššūkį. Ačiū vairuotojui Sigitui – nuolatiniam palydovui lydint vaikus į ekskursijas ir stovyklas. Ačiū Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento karininkui, majorui Donatas Mazurkevičiui už dovanas gimnazijos moksleiviams.
Istorijos mokytoja Kristina
