Baigiantis mokslo metams artėja etapas, kai dalis vaikų pereina iš vienos ugdymosi pakopos į kitą. Šešiamečiai – į priešmokyklinio ugdymo,  priešmokyklinukai – į pradinio ugdymo pakopą. Būsimiems pirmokėliams, jų tėvams bei mokytojams – ypač nelengvas iššūkis.  Į ką svarbu atsižvelgti ikimokykliniame amžiuje, kokias spragas pastebi pradinių klasių mokytojai, kai vaikai pradeda lankyti mokyklą? Ką galime padaryti, kad adaptacija mokykloje būtų sėkminga? Apie tai gegužės 24 d. metodinės grupės pasitarime-diskusijoje „Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų dermė“ kalbėjosi gimnazijos pradinio ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Kregždutė“  priešmokyklinio ugdymo pedagogai.

  Susitikime aptarti  6 – 7 metų vaikams būdingi fizinės, emocinės, socialinės, kognityvinės brandos bruožai, pasidalinta patirtimi, kokias veiklas atlieka pedagogai, tėvai, švietimo pagalbos specialistai, kad įstaigoje būtų sukurta kuo palankesnė ugdymo(si) aplinka. Daug diskutuota apie vaikų adaptaciją, kuri nebus lengva, jei septynmečiui patinka tik žaisti, jei jis nėra savarankiškas, nemoka susikaupti, stokoja bendravimo ribų su suaugusiais. Priešmokyklinio ugdymo pedagogės  ragino mokytojus palengvinti vaikų adaptaciją pradinėse klasėse daugiau naudojant lankstesnių žaidimą, kūrybiškumą, minčių išsakymo laisvę skatinančių formų, metodų, būdų, kurie būdingi ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui.

  Kalbėdami apie mokymą iki mokyklos, priešmokyklinio ugdymo pedagogai teigė, kad nors jiems nepriklauso (nėra numatyta Priešmokyklinio ugdymo programoje)  mokyti vaikų skaityti, neretai jie to imasi, nes pageidauja vaikų tėvai. Taip pat,  jeigu vaikai parodo savo smalsumą, žingeidumą bei norą išsiaiškinti rūpimus dalykus, jie visokeriopai stengiasi skatinti vaikų motyvaciją mokytis.

  Diskusijoje akcentuota darželių priešmokyklinio ugdymo  ir pradinių klasių mokytojų glaudesnio bendradarbiavimo poreikis. Gerai kai vaikai pažįsta būsimas savo mokytojas, žino klasės aplinką, drąsiai jaučiasi ir yra daugiau motyvuoti mokytis. Mokytojams irgi svarbu išsiaiškinti, kokie vaikai ateis į pirmąsias klases, kokie jų gebėjimai, specifiniai poreikiai. Čia vieningai sutarta ir dėl rašytinių rekomendacijų formos.

  Vieninga nuomonė išsakyta dėl vaikų savarankiškumo, pareigingumo trūkumo. Labai svarbus ir atsakomybės jausmo ugdymas.  Tačiau tai turi daryti visos trys pusės – vaikas, tėvai, pedagogai.

Skyriaus vedėja R. Lupeikienė