Papilės Simono Daukanto gimnazijos šv. Aloyzo ateitininkų kuopos nariai daugelį metų , pirmąjį birželio sekmadienį, sveikina visus parapijos tėvus, tą dieną atėjusius į šv. Juozapo bažnyčią. Ateitininkai nesulaužė savo gražios, prasmingos tradicijos ir šiais metais. Birželio 5-ąją kiekvieną Papilės seniūnijos tėvą prie miestelio bažnyčios pasitiko tautiniais rūbais pasipuošusios ateitininkės, kurios sveikino atvykusius Tėvo dienos proga, dovanojo palmių aliejaus žvakutę- angelėlį bei pačių rankomis iškarpytas atvirutes „Angelas“ su įrašytais žodžiais, skirtais tėčiui. Šv. Mišių metu ateitininkai giedojo, skaitė Dievo žodį, visuomeninę maldą, linkėjo susirinkusiems ramybės, o Atnašas prie Viešpaties altoriaus kartu su jaunaisiais kuopos nariais pakvietėme nešti ateitininkų tėvelį Aleksandrą Kulvelį, pirmininkės Ignės krikštatėvį Joną Rovą bei kitus parapijos tėvus. Po klebono Jono Jucio suteikto Palaiminimo Tėvams, pasibaigus Šv. Mišioms, visi tėveliai buvo pavaišinti saldumynais. O ateitininkai kartu su kuopos Dvasios vadu klebonu Jonu Juciu susibūrė į draugišką ratą pasveikinti kuopos narės sendraugės Lauros Mažylės, atvykusios pradžiuginti šią dieną parapijiečių savo puikiu giedojimu net iš Rumšiškių, kauniečio mediko Gedimino Šemeklio – mat jie šventė gimimo dieną. Į ratelio vidurį buvo pakviestos ir abiturientės Rimantė Braukylaitė, Viktorija Baliulytė bei Deimantė Povilaitytė – joms draugai palinkėjo sėkmės pirmojo egzamino metu, o mažiesiems jaunučiams Elzbietai ir Benediktui ateitininkai įteikė po vaškinį angelėlį, sveikindami su vakarykščiai Kaune įvykusiu jų muzikiniu smuiko rečitaliu.
Kartais Papilės parapijos tikintieji vadina šv. Aloyzo kuopos ateitininkus mažais magnetukais, gebančiais suburti, suvienyti miestelio jaunimą ir brandaus amžiaus gyventojus, mokančiais kiekvienam, nežiūrint į jo socialinę padėtį ar amžių, surasti progą ir padaryti mažytę šventę. Malonu girdėti gerus žodžius, dar maloniau daryti gerus darbus, kurie, rodos, nereikalauja nei didelių lėšų, nei marių laiko, bet kažkam dovanoja visą dieną žmogiškos žemiškosios laimės. Reikia tik matyti šalia esantį, norėti daryti jam kažką gero, visai negalvojant apie atlygį. O dėkingumas grįžta netikėtai ir su kaupu. Gal kažkam ir tą birželio rytą įteiktas ateitininkų vaškinis angelėlis, gauta atvirutė, saldumynas rankose ir išgirsti sveikinimo žodžiai buvo vieninteliai, taip laukiami, Tėvo dieną jam skirti dėmesio ir meilės spinduliai.
Genovaitė Pundziuvienė, Papilės Simono Daukanto gimnazijos mokytoja, šv. Aloyzo ateitininkų kuopos vadovė
-
- Žodžiai Tėvui.
-
- Akvilės Pundziūtės rankose atvirutė kiekvienam tėčiui.
-
- Ateitininkės Akvilė , Gerda ir Austėja, pasitinka ir sveikina tėčius.
