Paskutinį sausio savaitgalį Papilės Simono Daukanto gimnazija sulaukė daug malonių svečių- buvusių mokinių, dabartinių studentų. Vykdydami projektą „TAPK“ ir tęsdami pernai sugrąžintą tradiciją, Šv. Aloyzo kuopos ateitininkai bei pavaduotoja Kristina Dorofėjienė ir šiemet organizavo gimnazijoje visų laukiamą renginį „Studentų diena“. Nuo pat ryto gimnazijos fojė ateitininkės Monika ir Greta laukė atvykstančiųjų, juos registravo, prisegė svečio bei renginio dalyvio korteles ir palydėjo į ateitininkų kambarėlį sušilti prie kavos puodelio. Suaugę, subrendę, jaunatviškai inteligentiški studentai, buvę mūsų gimnazijos mokiniai, pasklido po prisiminimais dvelkiančius savo antruosius namus, bendravo su mokytojais, kalbino mokinius, linksmai klegėjo tarpusavyje. Šv. Aloyzo ateitininkų kuopos nariai šiltai pasitikdami svečius leido suprasti, kad jie labai svarbūs ir laukiami. Pagal sudarytą renginio programą svečiai turėjo ir nemažai pareigų: svečiuotis vyresniųjų klasių mokinių pamokose, pasakoti apie studijų programas, aukštąsias ar kitas mokyklas bei specialybes. Po pamokų aktų salėje vyko bendras visų studentų susitikimas su gimnazijos bendruomene. Renginį vedančios ateitininkės Eglė Rapaliūtė ir Agnė Kazlauskaitė pasveikino gausiai susirinkusius dalyvius, maloniai pristatė kiekvieną svečią, supažindino su programa. Atvykę studentai pasakojo apie savo universitetus, kolegijas, demonstravo vaizdines medžiagas, dalino universitetų išleistus lankstinukus, kalbėjo apie stojimo ir mokymosi bei gyvenimo sąlygas, viliojo gimnazistus studentiško gyvenimo įdomumais ir malonumais, atsakinėjo į klausimus. Mantas Masevičius pristatė VU ir teisės specialybę, Akvilė Ungeitytė – Kauno kolegiją ir biomedicinos diagnostikos programą, Agnė Buinytė – VU ir anglų filologijos studijavimo ypatumus, Irma Dzindzelietaitė iš Mykolo Romerio universiteto kalbėjo apie finansų ekonomiką, Erika Talakauskaitė pristatė ŠU ir dailės bei dizaino specialybes, demonstravo savo darbus, Edvinas Perminas iš VGTU pasakojo apie informatikos , Laura Rimkutė ir Paulius Juozilaitis iš VDU- apie istorijos ir informatikos studijas, o Modestas Daunys pristatė M. Riomerio universitetą ir būsimojo policininko profesiją, buvusi kuopos narė Ugnė Masevičiūtė, mokslus kandanti net dviejuose universitetuose, galėjo atsakyti į klausimus, liečiančius medicinos ar politologijos studijas, Karolis Krancas – apie geležinkeliečio profesiją….. – kalbančių buvo daug. Visiems svečiams gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Kristina Dorofėjienė įsegė gimnazijos ženklelius, istorijos mokytoja Regina Žąsytinė padovanojo kalendorius su gimnazijos atributika, o ateitininkai – šokoladus. Kaune lietuvių kalbą ir reklamą studijuojanti ateitininkė Ieva Rapaliūtė bei būsimoji žurnalistė iš VU Dovilė Lebrikaitė visų buvusių gimnazistų vardu padėkojo gimnazijos direktoriui, mokytojams ir renginio organizatoriams- ateitininkams, gimnazijos administracijai, kad jiems yra suteikta tokia maloni galimybė vėl sugrįžti į savo klases, kuriose jie pasijuto labai laukiami, kad juos čia traukia mokyklinės šeimos namų židinio šiluma. Po nuoširdaus tėviško gimnazijos direktoriaus Ramūno Permino pasveikinimo buvę mokiniai pasijuto vyresniaisiais dabartinių mokinių broliais ir sesėmis, todėl pakvietė juos pabendrauti atskirai ir asmeniškai aptarti rūpimus klausimus- atskirose patalpose vyko darbas grupėse, bendraujant su konkrečių universitetų ar specialybių atstovais. Po vykusių užsiėmimų apibendrinimo, norint paįvairinti šią šventę, visi buvo pakviesti į sporto salę, kur tarp studentų ir gimnazistų vaikinų komandų vyko draugiškos krepšinio varžybos. Sirgalių palaikymas buvo visuotinis, nes niekaip negalėjo apsispręsti, už kurią komandą „sirgti“ – ir tie savi, ir tie namiškiai. Išliejus prakaitą ir pelnius tokią svarbią brolystės pergalę, kurioje sėkmė lydėjo gimnazistus, gavus organizatorių paruoštus apdovanojimus, visi mielai apsilankė ateitininkų kuopos kambarėlyje, kur ilgai netilo kalbos prie arbatos puodelio… įspūdžiai, prisiminimai, emocijos… – viskas čia liejosi per kraštus. Nors buvo gana šaltoka, bet ateitininkams neprireikė uždegti kambarėlyje stovinčio židinio – karšta ir jauku buvo nuo jaunų širdžių ir šiltų žodžių.
Visiems buvo svarbi ir maloni ši diena. Studentams – kad galėjo sugrįžti į savo vaikystės namus ir pajusti, koks stiprus ryšys juos sieja su tais namais, mokiniams – kad turėjo progos suprasti, kaip svarbu dorai atlikti savo, kaip mokinio, pareigą, kad didžiuodamasis galėtum pasakyti: „Aš baigiau Papilės Simono Daukanto gimnaziją.“ O ir geresnę profesinio orientavimo pamoką ar kur galėtumei rasti? Sekančią dieną renginio organizatorius – Šv. Aloyzo ateitininkų kuopą – pasiekė buvusių vakarykščių svečių laiškas : „… jūsų negalima pamiršti… jūs esate gimnazijos spindulys, kuris traukia, prie kurio buriasi kiti. Jums AČIŪ už tai, už vakarykštę šventę, už neblėstantį norą kurti ir tam įkvėpti kitus. Ateitininkų kambarėlio sienos nukabintos padėkomis – tai nuostabu, o kiek dar neišsakytų, neišspausdintų padėkų visų mūsų širdyse… Po metų tikrai vėl norėsime sugrįžti. Sėkmės jūsų darbuose, ir tegul jūsų gerumu šildantis židinys traukia gimnazistus pasišildyti ir pamąstyti… o ateitininkų kuopos veikla tik įrodo, kad einama teisingu keliu….“. Ar tai ne Viešpaties Palaima ir didžiulė dvasinė dovana skaityti tokius žodžius…
