Esame laimingi, kad girdime pavasario paukščių čiulbesį, o ne grėsmės gausmą. Esame dėkingi, pasiaukojusiems dėl mūsų Laisvės. Tegul mūsų džiaugsmas bus padėkos ženklu.
Šiandien su džiaugsmu leidomės į žygį iš Daukanto aikštės į Paragius, Lazdynų Pelėdos namus. Mūsų dvidešimt vienas. Ir KIEKVIENAS labai svarbus. Dėl KIEKVIENO verta aukotis, verta palaukti, verta išklausyti, verta suprasti, ką galima padaryti, jog VISI būtų laimingi. VISI kaip kumštis – vieni už kitus atsakingi.
Šaulių žingsnis jau platesnis. Mes vejamės. Bet esame KARTU.
Džiugus Vienybės žygis baigėsi, planai apie veiklos stiprinimą – rezgasi.
Ačiū buvusiam gimnazistui Tomui, Akmenės gimnazistams šauliams Faustui ir Jogailei, Papilės šaulei Gerdai; penktokams Nedui ir Vaidai, šeštokams: Nojui, Titui, Pijui, šauliui Matui, Viktorijai, Rugilei L., Orestai; aštuntokams: šaulei Austėjai, Titui, Solveigai, Edvardui, Dovydui, Evelinai, Donatai.
Ačiū Paragių šeimininkams. Arbatos kvapas priminė senelių namučius, o tyla – ramybės dovaną. Tarsi signatarai, pastovėję balkonėlyje, leidžiamės vėl į kelią – į ateitį. O mums moja Paragių paslaptis sauganti lietuvaitės šeimyna. Kaip gražu…
Tenesibaigia LAISVĖS DŽIAUGSMAS niekada!
Su pagarba, mokytoja Kristina Dorofėjienė
