Turiningas ir ugdantis Papilės ateitininkų sekmadienis

Tarp penkių ateitininkų principų yra ir inteligentiškumo principas. Papilės Simono Daukanto gimnazijos Šv. Aloyzo kuopos ateitininkai, ugdydami ne tik šį, bet ir tautiškumo bei šeimyniškumo principus, lapkričio 8 dieną išsiruošė į Kauną. Prieš išvyką buvo sudarytas klausimynas apie šį miestą, žymias jo vietas, kurį sėkmingai atsakius ekskursijos pabaigoje buvo galima laimėti prizą. Pirmiausia apžiūrėjome Kauno pilį, Santaką. Vėliau sustojome prie paminklų vyskupui M. Valančiui, tautos dainiui Maironiui. Susipažinome su šventovės ant Nemuno kranto atsiradimo istorija, aplankėme Kauno Katedrą, pasimeldėme. Neaplenkėme Maironio, Vaižganto amžino poilsio vietų, prisiminėme jų kūrybą. Daugeliui buvo neaišku, kur gi galima rasti „beposėdžiaujančius“ Lietuvos prezidentus – užsukome į Prezidentų skverelį, įsiamžinome su didžiais tautos vyrais. Laisvės alėjoje nusipaveikslavome prie paminklo Vytautui Didžiajam ir pabandėme atsakyti į klausimą – kuo gi šis kultūrinis objektas susijęs su Papile. Kauno Muzikiniame teatre klausėmės ir žiūrėjome muzikinę pasaką „Mažoji burtų fleita“, sukurtą pagal V. A. Mocarto operą „Užburtoji fleita“. Malonu, kad Kaune mus, atvykusius iš Papilės, pasitiko kuopos nariai studentai ir sendraugiai – Viktorija Nociūtė, Tamašauskų, Mažylių, Šemeklių šeimynos- tikrai gražus šeimyniškumo sekmadienis papilėniškiams. Po spektaklio aplankėme šalia esantį Tado Ivanausko Zoologijos muziejų – susipažinome su žemiškaisiais stebuklais: puikūs drugeliai, ilgakaklė žirafa, stipruoliai stumbrai, baltosios meškos, liūtai, pingvinai ir tūkstančiai visokiausių, matytų ir nematytų gyvių. Netikėtai užklupęs lietus sutrukdė pasivažinėti funikulieriumi, užkopti ant Prisikėlimo šventovės stogo – tai liko sekančiai mūsų išvykai. Įsiamžinę prie Kauno Soboro ir žvilgsniu aplankę Ateitininkų federacijos rūmus Laisvės alėjoje, nuskubėjome įminti kitą mįslę apie Kauno Akropolio savitumą ir pasistiprinti po tikrai prasmingai praleistos dienos.

Grįžtant namo, pradėjome vardinti, ką naujo šioje išvykoje sužinojome, kokius įgūdžius lavinome, kaip papildėme savo istorijos, geografijos, meno, etikos ir kitų gyvenimiškųjų žinių bagažą – nauda didžiulė. Kad jaunos kaimo vietovės asmenybės gali augti, visokeriopai save turtindamos, reikia tarti nuoširdų padėkos žodį Papilės Simono Daukanto gimnazijos direktoriui Ramūnui Perminui, Akmenės rajono savivaldybės institucijoms, organizuojančioms ir remiančioms projektinę veiklą, nepailstančiam vairuotojui Sigitui Bučui, ateitininkų tėveliams, visiems geros valios žmonėms, linkintiems jauniesiems Papilės ateitininkams augti šviesiais ir dorais žmonėmis.

Genovaitė Pundziuvienė, Papilės Simono Daukanto gimnazijos mokytoja, Šv. Aloyzo ateitininkų kuopos globėja, ASS narė