Ankstyvą gruodžio šeštadienio rytą II gimnazijos klasės mokiniai kartu su jaunųjų archeologų būrelio nariais vyko į Vilnių. Edukacinės išvykos metu buvo suplanuota aplankyti keturis muziejus. Pagrindinis išvykos tikslas – sudominti jaunąją kartą Lietuvos istorija ir pagilinti turimas žinias.
Pirmasis muziejus, kuriame apsilankėme, buvo „Genocido aukų muziejus“. Jis 1992 m. įkurtas buvusiuose KGB rūmuose. Gidas supažindino su skaudžiu ir tragišku XX a. lietuvių tautos istorijos laikotarpiu – nepriklausomybės praradimu, sovietų okupacijos metais vykdytomis žiauriomis represijomis, pasiaukojama ir atkaklia tautos kova dėl nepriklausomybės. Mokiniai turėjo galimybę apžiūrėti ne tik kameras, mirties nuosprendžio vykdymo patalpą, kalinių pasivaikščiojimo kiemelį, bet ir nedidelę ekspoziciją, skirtą nacių okupacijai ir Vilniaus apylinkėse vykdytam holokaustui.
Pinigų muziejus mums buvo pakeliui, todėl užsukome į jį susipažinti su lietuviškų pinigų istorija nuo tų laikų, kai pinigai dar buvo prekės, iki šiandien Lietuvoje cirkuliuojančių eurų. Muziejuje vaikai pamatė unikalių eksponatų: piramidę iš centų, įrašytą į Gineso rekordų knygą, 100 trilijonų dolerių banknotą, galėjo pasisverti ir sužinoti, kiek jie kainuotų, jei būtų auksiniai.
Trečioji vieta, kurioje lankėmės, tai XVII a. pirmoje pusėje pastatytas miesto gynybinis statinys – Vilniaus gynybinės sienos bastėja. Ekskursijos metu ne tik sužinojome, nuo kokių išorės grėsmių gynybinė siena ir bastėja saugojo vilniečius, bet ir išvydome to meto ginkluotę. Gidas supažindino su trimis jos dalimis: bokštu, koridoriu-tuneliu ir kazematais (patrankų patalpa, kuri yra pagrindinė bastėjos dalis). Pati bastėja buvo miesto ginklų ir parako arsenalas: čia buvo laikomos parako, šaudmenų ir ginklų atsargos, o bastėjos paskirtis – artilerijos ugnimi vėduokle apšaudyti kuo didesnį plotą priešais miesto įtvirtinimus. Ekskursijos metu išgirdome ir apie legendomis apipintą bastėjos mitinę būtybę – Baziliską, o smalsiausieji galėjo ją išvysti patys. Šiuo metu bastėjoje vyksta žymioji paroda „200 batų -– 700 metų“. Parodoje apžiūrėjome, pačiupinėjome ir net pasimatavome pagal tikrus archeologinius radinius atkurtos avalynės rekonstrukcijas.
Intensyvią edukacinę išvyką užbaigėme buvusiose areštinės patalpose, kuriose veikia paroda „PAŽADINTI: GEDIMINO KALNE RASTŲ SUKILĖLIŲ ISTORIJA“ Čia apžiūrėjome patalpas, kuriose sukilimo metais kalėjo apie tūkstantis jo dalyvių, tarp kurių ir 8 iš 21 Lukiškių aikštėje sušaudytų arba pakartų, ir Gedimino kalne užkastų sukilėlių. Ši paroda – tai sukrečiantis pasakojimas apie 20-ties Gedimino kalne atrastų 1863-1864 metų sukilimo vadus ir dalyvius.
Jaučiamės pakylėti prasmingai praleidę šeštadienį ir tiesiogiai pabuvoję tose vietose, apie kurias rašoma vadovėliuose.
Istorijos mokytoja Kristina Puzarienė
