Balandžio 20 dieną gimnazijos delegacija apsilankė LR Vyriausybės rūmuose.

Ką sužinojome? Ką matėme?

Sužinojome, kad Vyriausybės rūmuose apsauga tokia pat kaip ir oro uoste. Kitą kartą nepamirškime asmens dokumento!

Sužinojome, kad rūmų stilius yra socrealistinis. Architektas E. Čekanauskas yra labai gerbiamas ir nesiimta drastiškų jo kūrybos griovimo priemonių. Tiesa, istorijos nesugriausi, nesuklastosi ir nesuvalgysi. Ji yra faktų visuma. Tautos istorijai – pagarba (tai mūsų pareiga)!

Sutikome žmonių, kuriuos anksčiau matydavome tik televizijos laidose, interneto nuotraukose. Gavome patarimų dėl studijų: rinktis ne populiarias, bet retas – technines, inžinerines – studijas. Jos yra sunkesnės, bet garantuos darbo vietą ir gerą atlyginimą. Ministro pirmininko patarėjo Justo Pankausko „mini seminaras“ apie Vyriausybės funkcijas mums buvo naudingas ir įdomus. Sužinojome, kas sudėta į Valstybės „piniginę“ – biudžetą (40,1 % socialinei apsaugai, t.y. pensijoms, pašalpoms ir kt., 14,6 % švietimui, 12,5 % sveikatos apsaugai, o kitais procentais disponuoja likusios ministerijos). Deja, šioje piniginėje yra ir milijardinių skolos vekselių.

Jauniausias ministras yra 34 metų amžiaus („Sveikatos“), visi kiti apie 50 metų amžiaus. Iš viso turime 14 ministerijų, kai tuo tarpu Kinijoje yra 70 ministerijų.

Pono Justo Pankausko pamokos mums:

  1. „Iš gimusių kontaktų atsiranda kontraktai“.
  2. „Gyvenime neišvengsi dviejų dalykų: mirties ir mokesčių“. Būk pilietiškas. Pats mokėk mokesčius ir stebėk, ar tavo aplinkoje moka mokesčius. (Ar visur gauni kasos čekius? Ar tavo tėvai gauna atlyginimą vokeliuose?). Skambink 1882, jei įtari, jog slepiami mokesčiai.
  3. Reikia mokytis iš protingų šalių. Pvz., kaip kovoti su korupcija, mes mokykimės iš Singapūro.
  4. Rinkis tiksliuosius mokslus, tada lavės logika. Logika garantuoja patogų gyvenimą.
  5. Nebūtinas diplomas. Galvok, ką pats gali sukurti.

Kita mūsų dienos Vilniuje dalis buvo skirta ekskursijoms. Dėkojame gidui Albertui Kazlauskui už trumpą ekskursiją apie netrumpą (kažkada besitęsusią 3 km, o dabar tik matomą atskiruose fragmentuose) miesto sieną. Aplankėme Aušros vartus ir šalia esančias šventyklas. Turėjome pamoką apie religines konfesijas (na, kas yra unitai?), apie Adomo Mickevičiaus Konradą Valenrodą, apie Vilniaus bastėją.

Laikas tekėjo, tekėjo lietus, mūsų kojytės pavargo nuo tekinomis aplėkto Vilniaus… Bet esame laimingi ir dėkingi Akmenės rajono mero patarėjui Tomui Martinaičiui už gimnazijos pirmūnams suorganizuotą kelionę. Ačiū.

Kristina Dorofėjienė, pagrindinio ir neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja.