Papilės Simono Daukanto gimnazijos šv. Aloyzo kuopos ateitininkai ir gimnazistai, besiruošiantys Sutvirtinimo sakramentui,  pirmąjį gruodžio savaitgalį kartu su beveik 500 jaunuolių iš visos Žemaitijos prasmingai praleido Telšiuose. Čia, Telšių Žemaitės dramos teatre, o paskui ir vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje, vyko Jaunimo atsinaujinimo diena „Bažnyčia – mūsų namai“. Papilėniškiams jau senokai tapo tradicija Adventą pradėti Telšiuose ar Kaune, dalyvaujant  tokiuose katalikiško jaunimo renginiuose.

  Nuoširdžiu sveikinimo žodžiu vyskupijos jaunimą, sausakimšai užpildžiusį teatro salę, dar labiau  sušildė gyvenimo ir tikėjimo džiaugsmu trykštantis TVJC vadovas kun. Karolis. Po to Telšių vaikų ir jaunimo aktorių trupė „SAVI“ (režisierė L. Pocevičienė) renginio dalyviams parodė spektaklį „Nauja roboto ir peteliškės istorija“. Kūrinys privertė ne vieną jaunuolį susimąstyti apie šiandienos jiems skiriamus gyvenimo, draugystės, išdavystės, meilės, patyčių ir tikrųjų dvasinių vertybių išbandymus. Po spektaklio scenoje pasirodė žemaičiams gerai žinomo balsingojo Jokūbo ir jo kolegų muzikinė grupė, kurios nariai kvietė visus įsijungti į šlovinimą. Pusvalandį salėje skambėjo giesmės, krikščioniškos melodijos, o pabaigoje – nuo minkštų kėdžių visus pakėlęs Jaunimo himnas, kuriuo lietuvaičiai rugsėjo mėnesį pasitiko popiežių Pranciškų. Katechezei iš pačios Latvijos atvyko br. Pijus Eglinas OP. Tėvas dominikonas  įtaigiai ir įdomiai jauniesiems katalikams kalbėjo apie tikrąją bažnyčios sąvoką, tikėjimą, gyvenimo tikslą, pašaukimą, meilę. Atrodo, kad tokios sudėtingos temos, o buvo viskas taip aišku, suprantama ir paprasta. Galvos ir širdys jau buvo pamaitintos, o kūno jėgoms sustiprinti keli šimtai dalyvių buvo pakviesti pietums į Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminariją – čia laukė karštas, skanus ir sotus plovas, daržovės, gėrimas, sausainiai. Grįžus į teatrą, visi dar buvome apdovanoti mineraliniu vandeniu, gaiviuoju gėrimu, duonos gira. O pasistiprinti tikrai buvo būtina, nes mūsų laukė grupės „The voiceless“ koncertas, kur jau pirmas kūrinys pakėlė daugelį nuo minkštų kėdžių – kas plojo, kas mojavo, kas lingavo ar šoko. Roko klasikos kūrinius keitė lyriniai garsai, bet viskas taip gyva, taip uždegančiai, kad salė vis nenorėjo paleisti savo muzika alsuojančių muzikantų- vis prašė pakartojimo. Per valandą aktyvaus  grupės muzikos klausymo ir užkaitinančio judėjimo buvo sudegintos visos pietų metu pasisavintos kalorijos. Po pertraukos kunigų seminarijoje jaunimas klausėsi liudijimų, kuriuos vedė kunigai ir sesė vienuolė. Prieš šv. Mišias, kurias aukojo J.E. vyskupas Kęstutis Kėvalas, dalyvavę jaunimo dvasios tėvai, jaunuoliai dalyvavo Švč. Sakramento Adoracijoje, norintys atliko išpažintį.

  Grįžtant savo gimnazijos mokyklinuku namo, vieni dalijosi įspūdžiais, kiti stebėjosi tokiu įdomiu krikščionišku renginiu (ko visiškai nesitikėjo prieš vykdami į jį), treti apgailestavo, kad jų draugai, likę namie, viso šito stebuklo nepatyrė, ketvirti  tyloje apmąstė visą tą dvasinį lobį, kurį kiekvienas vežėsi į Papilę – į savo šeimas, į mokyklą, pas savo draugus, artimuosius. Aišku buvo ir dar viena – visi jaunuoliai buvo dėkingi Žmonėms: tėveliams, vairuotojui Sigitui Bučui, direktoriui  Ramūnui Perminui, kuopos mecenatams – visiems, kurių dėka  tą šeštadienį jie galėjo patirti mažą, bet labai svarbų ir gražų  stebuklą, išgyventi jį, užpildyti juo savo sielą ir kūną.

Genovaitė Pundziuvienė,

mokytoja metodininkė, Šv. Aloyzo ateitininkų kuopos globėja