Kasmet į darželius susirenka vaikai, kurie skiriasi fizine branda, psichiniu ir emociniu išsivystymu, tačiau, nepriklausomai nuo jų sutrikimų ir negalių, čia stengiamasi užtikrinti kokybiškas švietimo paslaugas kuo mažiau varžančioje aplinkoje.

  Padiskutuoti apie tai, kokie ugdymo būdai ir metodai yra veiksmingiausi, ir kaip būtų galima kuo efektyviau tenkinti vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius, balandžio 11 dieną į Papilės Simono Daukanto gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrių „Kregždutė“ atvyko rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų pagalbos mokiniui specialistai (logopedai, specialieji pedagogai), neformaliojo švietimo (muzikos) mokytojai, Akmenės rajono švietimo, kultūros ir sporto vyriausiosios specialistės N. Lukauskaitė ir N. Mockuvienė. Čia vyko rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų metodinė diena „Kalbos ugdymas muzikuojant“.

  Pirmoje dalyje pedagogai stebėjo atvirą integruotą veiklą ,,Pavasario taku“, kurią vedė logopedė M. Kazlauskienė kartu su neformaliojo švietimo (muzikos) mokytoja O. Ąžuolaite.  Kolegos  stebėjo, kaip netradicinėje veikloje įpinta gamtos ir aplinkos pažinimo, kalbos ir komunikacijos elementai, naudojami vaizdiniai, praktiniai, žodiniai, muzikos ugdymo metodai. Teminė integracija skatino į veiklą pažvelgti naujai, netradiciškai, kūrybingai.

  Antroje dalyje metodinės dienos dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes, kuriose analizavo iš anksto pateiktas situacijas, sprendė vaikų ugdymo, emocines ir elgesio problemas, konfliktines situacijas, iškylančias ugdymo procese. Aptarė kompleksinę pagalbą ugdant SUP vaikus, bendradarbiavimo galimybes šalinant kalbos ir kalbėjimo sutrikimus.

  Pagalbos mokiniui specialistų ir pedagogų bendradarbiavimu pasidžiaugė ir asmeninės patirties refleksijas apibendrino rajono kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė N. Lukauskaitė. Pasidžiaugta  gerosios pedagogių patirties sklaida, suteiktomis praktinėmis žiniomis, metodų panaudojimo, pritaikymo galimybėmis. Aptarta, kaip svarbu keisti nuostatas į „kitokį vaiką“,  bendrauti bei bendradarbiauti su kolegomis, specialistais, tėvais.   Lygiai taip pat svarbu ne apie vaiką kalbėti, o kalbėtis su juo, akcentuoti jo stipriąsias puses, sudaryti sąlygas patirti sėkmę.

„Didžiausias mokytojo (auklėtojo) menas ir įžvalgiausia mokyklos (darželio) politika – atpažinti vaiko problemą ir tenkinti jo specialiuosius poreikius taip, kad vaikas nesijaustų kitoks, kad jam nesusiformuotų nepilnavertiškumo jausmas“ (A.Ališauskas).

ROMA LUPEIKIENĖ

Švietimo padalinio (ikimokyklinio ugdymo skyriaus ,,Kregždutė“) vadovė