2018-ųjų metų spalio 13 –osios saulėtą rytą iš Papilės Simono Daukanto gimnazijos kiemo išriedėjo mokyklinukas, kuriuo Kaunan keliavo ateitininkai ir jų draugai, norintys susipažinti su Kauno miesto dar neaplankytais muziejais.
Kauno IX forto muziejuje aplankėme ekspozicijų salę, vėliau klausėmės gidės pasakojimo apie šį statinį, jo paskirtį ir reikšmę ne tik Lietuvos gyventojams. Apžiūrėjome tardymo kambarį, karcerį, kalinių kameras, ginklus ir kitą vaizduojamą istorinę medžiagą. Įdomiausia buvo edukacinė programa požemiuose „Jaunieji žvalgai“, kurios metu visi buvome suskirstyti į grupes, gavome užduočių žemėlapį, žiūronus, žibintuvėlį, kieno pagalba turėjome vykdyti užduotis, rasti nurodytus punktus, atlikti reikalingus sprendimus. Išsilaisvinę iš požemių apžiūrėjome žudynes primenančias vietas, aukoms pastatytą 32 metrų aukščio monumentą.
Kauno Aviacijos muziejaus ekspozicijos salės nebedvelkė mirčių ar kankinimų šalčiu. Sužinojome daug apie Lietuvos aviatorius, išsiaiškinome žodžio AMBO reikšmę, apžiūrėjome įvairių modelių sraigtasparnius ir kitus skraidymo aparatus, gaisrininkų įrangą, įsiamžinome ne tik prie Lituanikos, bet ir reklaminiame stende, keletai akimirkų tapę pilotais, kapitonais, parašiutininkais ar stiuardesėmis. Įdomiausia buvo patiems sėdėti už orlaivio valdymo pulto, virtualiai pakelti ar nutupdyti lėktuvą, pasirinkti reikiamą aukštį ar pataikyti ant nusileidimo tako.
Pačioje Kauno širdyje – Rotušės aikštėje aplankėme Medicinos ir farmacijos muziejų. Daugelis nesitikėjo, kad čia galima ne tik daug ką sužinoti iš medicinos istorijos, bet ir išgirsti neįtikėtinai įdomių dalykų.
Už gražiai saulėtą ir prasmingą dieną padėkoti Viešpačiui suklupome Kauno Katedroje. Kitoje šio miesto šventovėje ne tik pasimeldėme, bet ir praturtinome lietuvių kalbos, istorijos žinias, nes į mus žvelgė pats Vytautas Didysis. Pasivaikščiodami Nemuno pakrante pasiekėme Santaką – ir vėl pakartotos geografijos žinios, prisimintas neseniai čia vykęs popiežiaus Pranciškaus vizitas, jo aukotos šv. Mišios. Įsiamžinome šalia Kauno pilies iškilusio raitelio Vyčio draugijoje. Praturtėję dvasiškai, intelektualiai, pajutome, kad ir fiziniai poreikiai kyla – pasistiprinome Megoje. Atgavę jėgas dar gebėjome čiuožti linksmuoju vamzdžiu, suptis sūpynėse, strikinėti linksmaisiais kalneliais, „gaudyti“ šokančius fontanus.
Buvome laimingi, visapusiškai turtingesni. Esame dėkingi visiems, kieno dėka šią puikią dieną galėjome praleisti taip įdomiai ir prasmingai.
Visų dalyvių vardu – Papilės Simono Daukanto gimnazijos mokytoja, šv. Aloyzo ateitininkų kuopos globėja Genovaitė Pundziuvienė
